Keletas naujienų, kurias už mane surado įvairiausi kiti blogai, bet kurias aš nusprendžiau įkompiliuoti čia.

Amerikiečiai Ponytail, kurie dažniausiai yra įvardijami kaip art-punk žanro atstovai (ir tikrai tas art žodelis čia privalo būt), leidžia naują albumą, kuris labiausiai kol kas traukia savo įstabiu koliažiniu viršeliu (spausk ant jo ir matyk didesnę versiją):

Pirmąjį albumo Do Whatever You Want All the Time kūrinį Easy Peasy galima klausyti ir atsisiųsti jau dabar, ir aš jums garantuoju, kad jis yra ne mažiau žaismingas už albumo viršelį. Labiausiai be jokios abejonės įstrigo žavus vokalas, po kurio aš akimirką suabejojau, ar čia amerikiečiai, ar vis dėlto japonai. Jei tu esi indie, pseudoindie ar dar koks nors kvazi-, tau tiks neabejoju. Tiks ir dar kam nors:

Kitas postmodernus radinys nelabai tinka prie naujienų, bet jausčiausi kaltas tiek prieš save, tiek ir prieš visus žmonės, kurie šio blogo dar nematę. Tai vadinasi Awesome Tapes From Africa, ir per daug tuščiažodžiauti čia nereikia. Paminėsiu, kad čia galima rasti ir atsisiųsti tokius relyzus kaip:

Tai turėtų būti mažų mažiausiai įdomu, o daugiausia – turbūt šiek tiek ir juokinga.

Kalbant apie tai, kas yra juokinga, dėmesį patraukė vaizdo klipas, kurio atlikėjai yra ispanų grupė pavadinimu Debilos. Pigus pokštas iš mano pusės, ypač turint omenyje, kad išvertus iš ispanų kalbos, jeigu neklystu, žodis debilos reiškia kažką panašaus į silpni. Kaip ten bebūtų, šis kiek saldokas savo vokalu kūrinys yra visiškai neblogas ir turėtų atrasti savo klausytoją:
Debilos – Turn My Clok (feat. Anqui)

Tuo tarpu Joy Orbison netikėtai ėmė ir tapo tiesiog Joy O, taip sugadindamas savo belenkaip kietą pseudonimą. Jis ruošia naują relyzą, kurį be abejo išleis Hotflush Recordings. Visa tai dar tik kovo 23-ąją, o dabar galime paklausyti tik kūrinio Wade In radio rip’ą:

Jau šiais metais galima bus artimiau susipažainti su amžiną atilsį praetais metais iš gyvenimo pasitraukusiu talentinguoju ir, galima sakyti, kultiniu muzikantu Jay Reatard. Tai leis padaryti dokumentinis filmas apie jį pavadinimu Better Than Something: Jay Reatard. Filmą režisavo Alex Hammond ir Ian Markiewicz (atsiprašau, bet net nenumanau kas jie per vieni), o pasirodys jis balandį, pirmiausia pasirodydamas Memfio kino ir muzikos festivalyje. Kol kas treileris:

Beje, rytoj pasirodo vieno iš turbūt labiausiai produktyviausio (o turbūt ir vieno iš kokybiškiausių) Wu-Tang Clan nario Raekwon albumas Shaolin vs. Wu-Tang (taip, vėl Shaolin ir visa kita).

Kaip žinia, šis albumas pagal pirminę idėją, po to, kai Raekwon sukonfliktavo su Wu-Tang‘ų lyderiu ir pagrindiniu beatmaker’iu The RZA (aišku dėl pinigo), turėjo būti ne Raekwon‘o albumas, o Wu-Tang‘ų albumas be The RZA. Nors aišku iki galo šio projekto įgyvendinti nepavyko, vis dėlto albume pasirodo etatitiniai klano nariai Method Man, Ghostface Killah, Inspectah Deck, o pats albumas galiausiai virto į Raekwon solinį darbą.

Aš albumą jau įdėmiai perklausiau ir turiu jam solidžią aibę priekaištų, kuriuos jau neužilgo materializuosiu į albumo apžvalgą straipsnio pavidalu. Kol kas klausom keletą albumo gabalų:

Na ir galiausiai trumpa žinutė apie The Chemical Brothers. Jie sukūrė soundtrack’ą filmui Hanna. Soundtrack’as pasirodys jau šį mėnesį, filmas – sekantį.

Filmas atrodys maždaug taip:

Soundtrack’as skambės maždaug taip:

O jo viršelis tracklist’as atrodo taip:

01 Hanna’s Theme
02 Escape 700
03 Chalice 1
04 The Devil Is in the Details
05 Map Sounds / Chalice 2
06 The Forest
07 Quayside Synthesis
08 The Sandman
09 Marissa Flashback
10 Bahnhof Rumble
11 The Devil Is in the Beats
12 Car Chase (Arp Worship)
13 Interrogation / Lonesome Subway / Grimm’s House
14 Hanna vs. Marissa
15 Sun Collapse
16 Special Ops
17 Escape Wavefold
18 Isolated Howl
19 Container Park
20 Hanna’s Theme (Vocal Version)

visas moteris su švente sveikinantis Andrej Messir Surgutanov